Pradėjus labiau domėtis kokteiliais, supratau, jog tai nėra tiktai "miksas", nes čia egzistuoja "logija" (mokslas) arba žinios, kurios apjungia kokteilių maišymo tradicijas, klasikines receptūras, o taip pat ir eksperimentavimą bei naujas idėjas. Kiekvienas kokteilis taip pat turi ir savo istoriją, kuri yra neatsiejama kultūros dalis, o ją mes vis dar galime išgyventi čia ir dabar – matyti, pajausti, ragauti bei palyginti skirtingų laikotarpių kūrinius. Šių dalykų visuma ir yra tai, ką, mano manymu, slepia kiek įmantrus terminas "miksologija".
Mano hobis gimė iš noro išbandyti istorinius receptus ir prasidėjo nuo klasikinių eksperimentų, kuriuos po kurio laiko pakeitė įdomesnių receptų paieškos ir modernių kokteilių bandymai. Buvęs kuklus mano namų baras begėdiškai išaugo, o su žiniomis atėjo ir kūryba. Jei anksčiau nepatikusius kokteilius be gailesčio išpildavau į kriauklę, tai dabar sakau, kad nėra tokio, kurio negalėčiau pataisyti 🤓 Kadangi sergu profesine liga, kuri verčia nuolat skaityti ir rašyti bei tarškinti kompiuterio klavišais, tai mano pastabos apie geriausius ir blogiausius kokteilius pavirto kruopščiai vedamais užrašais, kurie ir davė pradžią atsirasti mano Miksologijos tinklaraščiui.
Keli faktai apie patirtis ir miksologijos paradoksus:
Nors ir žinau daug nuostabių receptų, dažniausiai tenka ragauti visokius šiaip sau kokteilius, nes visada noriu išbandyti kažką naujo (kas nebūtinai yra skaniausia).
Paskaičiavau, jog trys iš dešimties naujų kokteilių būna visiškai ne mano skonio - ką dažniausiai apibrėžiu kaip "per stiprus" arba "per rūgštus" (blogiausiu atveju - abu).
Vienas iš mano miksologijos credo yra - blogus kokteilių receptus norisi tobulinti ir taip gimsta nauji geri receptai!
Mano manymu, vienas iš blogiausių kokteilių yra „Stinger“, nes čia vienas iš tų, kur stipriai per stiprus, ir dar todėl, kad man vis dar nepavyksta „prisijaukinti“ mėtų likerio nei viename kokteilyje. Mano santykiai su mėtų likeriu dabar yra tokie:
Geri kokteilių receptai įkvepia - ir taip gimsta dar geresni kokteiliai.
Aš neturiu mėgstamo kokteilio, bet turiu savo favoritus. Mano dešimtukas kinta priklausomai nuo nuotaikos ar sezono. Dabar mane labiausiai žavi "tiki" kokteiliai negroniai šampaniniai kokteiliai ir sprtizai.
Kai pirmą kartą paragavau negronį, jis manęs nesužavėjo 😊 Negroniai yra kaip jūros gėrybės - jiems reikia ne tik subręsti, bet ir ingredientai turi būti patys šviežiausi.
P. S. Jūros gėrybių aš vis dar nemėgstu 😛
