Vien tik auksas valdo mus

"Ar aukso randat?", - turbūt tai buvo daugiausiai kartų archeologų girdėtas klausimas, kai koks nors žmogelis, eidamas pro šalį, susidomėjęs palinkdavo virš duobės, o jei tiksliau, tai perkasos, šurfo arba tranšėjos, kur būdavo vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Dažniausiai aš atsakydavau, kad ne aukso, ponas, ieškom, arba kartais net leisdavau sau pradėti aiškinti, kad viskas, ką atrandame, yra svarbu, o ypač svarbūs yra žemės sluoksniai (!), kuriuos reikėdavo atidžiai perbraižyti, išmatuoti, apsirašyti ir nufotografuoti. Bet tokie atsakymai žmones dažniausiai arba nuvildavo, arba neįtikindavo, nes kaip gi anei aukso, anei kitų lobių užkastų po žeme būti negali?.. Kai kurie niekaip nepasiduodavo ir šiek tiek juokais (bet iš tikrųjų tai rimtai) sakydavo, kad jei ir rastumėm aukso, tai turbūt niekam nesakytumėm, o tada dar ir gudriai man pamerkdavo akį. O patys atkakliausi ieškotojai, supratę, kad aukso čia nė su žiburiu nerasi, savo lūkesčius sumažinę, bet vis tiek vilties neprarasdami, perklausdavo: "O tai gal bent dinozaurų kaulų randat?..".

Vis dar šypteliu sau prisiminusi šitus jau klasika tapusius dialogus su nepažįstamaisiais apie archeologiją ir auksą, todėl pagalvojau, kad reik būtinai parašyt ką nors ir apie auksą kokteiliuose, nes auksas visus žavėjo, žavi ir, matyt, kad nenustos žavėjęs. Tiesą sakant, auksiniai kokteiliai net turi daug bendro su archeologija, nes juose kaip tuose šurfuose aukso nė su žiburiu nerasi 😄

Bet ką tikrai šiuose kokteiliuose atrastų atkaklūs ieškotojai, tai poną kiaušinio trynį! Tradiciškai pavadinime esantis prierašas „auksinis“ („golden“) reikšdavo, jog kokteilyje bus naudojamas kiaušinio trynys. Logika čia labai paprasta - nuo trynio kokteilio spalva bus geltona, o skonis turtingesnis. Štai jums ir auksas!

Dažnai tokie kokteiliai būna saldūs ir gal net šiek tiek primena mums iš vaikystės gerai žinomą desertą „Gogel-Mogel“. Nors pastarąjį vadinti desertu gal kiek ir per daug ambicinga, nes tai būdavo tik kiaušinio trynys, suplaktas su cukrum. Gali būt, jog mano vaikystėj buvo perlenkta lazda su tuo „Gogel-Mogel“, nes dabar, pagalvojus apie šitą skanėstą, mane šiek tiek nupurto, todėl ir kokteilių su tryniu aš nedariau.

Iš tiesų dabar tas kiaušinio trynys auksiniuose kokteiliuose nebėra jokia taisyklė, o labiau žodis dėmesiui atkreipti. Manau, kad kartais tas žodis vartojamas reikia jo ar nereikia, ypač kai aptinki kokteilius tokiais pavadinimais kaip "Auksinis telefonas", "Auksinė pirštinė", "Auksinis varžtas", "Auksinė šlepetė" ir pan. Tiesą sakant, ne visi šiti auksiniai kokteiliai man pasirodė vienodai skanūs ar žavingi, bet atrinkau tris puikius ir ne vieną kartą išbandytus auksinių kokteilių receptus, kurie tikrai sužibės ant kiekvieno stalo 🤩

Aukso karštinė

Kažkada jau rašiau apie paprastus viskio kokteilius, tai „Aukso karštinė“ irgi būtų vienas iš tokių – paprastas viskio „rugštūsis“, tik cukraus sirupą jame pakeičia medaus sirupas. Tuo būdu jis tarsi primena kitus du gerai žinomus kokteilius - "Bee's Knees", kuriame vietoj viskio būtų džinas arba "Penicillin", kuriame papildomai naudojamas imbiero sirupas. Abu jie yra labai skanūs kokteiliai, taip pat kaip ir šis variantas, kuris geras dar ir tuo, kad jokių ypatingų ingredientų jam nereikia. Kai recepto sudėtis tokia paprasta, tai galima numanyti, jog tai galėtų būti vienas iš senųjų klasikinių kokteilių, tačiau kaip bebūtų keista, šis receptas yra modernus kūrinys, sukurtas šio amžiaus sandūroje, t. y. kažkada apie 2000-uosius. Net sunku patikėti, jog niekas anksčiau nesugalvojo sumaišyti šitų trijų ingredientų... O jei ir buvo sumaišę, tai kažkodėl nepasivargino recepto užrašyti.

„Aukso karštinė“ („Gold Rush“)

60 ml viskio arba burbono
22 ml citrinų sulčių
22 ml medaus sirupo

Suplakiau visus ingredientus su ledukais ir nukošiau į žemą stiklinę su ledu. Įprastai puošiama citrinos žievele, bet šį kartą man norėjosi imbiero, pasmeigto ant aukso spalvos smeigtuko.

Kokteilis "Aukso karštinė" ("Gold Rush")

Auksinis gražus

Jei norisi kažko labiau įmantresnio ar labiau egzotiškesnio, tai kokteilis "Auksinis gražus" kaip tik tas. O dar jis gaunasi gražios rožinio aukso spalvos! Tai yra tiki stiliaus kokteilis, kuriame naudojami pasiflorų ir vanilės sirupai, tik vietoj romo jis daromas su tekila. Kad būtų dar įdomiau čia įmaišoma šlakelis karčiojo citrusinio aperityvo (šiuo atveju – Campari). Apie kokteilio atsiradimą informacijos mažai, tik minima, jog jis taip pat yra moderniosios miksologijos rezultatas, sukurtas vieno iš garsiausių amerikiečių miksologų Thom'o Waugh'o (aka Death & Co).

„Auksinis gražus“ („Golden Beautiful“)

60 ml sendintos (reposado) tekilos
7 ml karčiojo citrusinio aperityvo (šiuo atveju – Campari)
22 ml žaliųjų citrinų sulčių
15 ml vanilės sirupo
7 ml pasiflorų sirupo
15 ml gazuoto vandens

Suplakiau visus ingredientus (žinoma, išskyrus gazuotą vandenį) su ledu ir nukošiau į žemą stiklinę su ledu (labai tinka didesnis ledo gabalas). Įpyliau 15 ml gazuoto vandens. Puošiau taip kaip ir liepiama - tarkuotos žaliosios citrinos žievelės drožlėmis.

Kokteilis "Auksinis gražus" ("Golden Beautiful")

Auksinė svajonė

"Auksinė svajonė" yra seniausias kokteilis mano auksinių kokteilių trilogijoje. Nors tas seniausias nėra toks jau labai senas ir siekia tik praeito amžiaus septintą dešimtmetį. Kaip žinia, 70-ieji nebuvo pats geriausias laikotarpis kokteilių istorijoje, kai, skambant disco muzikai, buvo siurbčiojami long drink'ai su daug cukraus. Visi mėgo ne tai, kad saldžiai, bet kuo saldžiau. "Auksinė svajonė" buvo sukurtas Majamyje "Old King Bar" kaip desertinis kokteilis ir kaip atsakas svečių cukraus poreikiui patenkinti. Tačiau, nors kokteilis ir yra kreminis bei saldus, bet jo skonis yra kur kas labiau subalansuotas nei, kad kituose tokio tipo kokteiliuose. Pavyzdžiui, labai panašios sudėties kokteilis "Auksinis kadilakas" yra pošlykščiai saldus, o "Auksinė svajonė" man primena vanilinius ledus su šiek tiek apelsinų gaivumo.