Kruvinasis Marius

Jei yra „Bloody Mary“, tai bus ir „Bloody Marius“! Senai galvoje sukosi mintis pagaminti tobulą pomidorinį kokteilį savo vyrui, kuris labai mėgsta viską, kas su pomidorais. Kaip tyčia pasitaikė perskaityti straipsnį apie pomidorus kokteiliuose ir išties nustebino, kiek visko iš jų yra daroma. Čia gaminami pomidorų sirupai, kordialai ir mikstūros, išgryninamas pomidorų vanduo, naudojamas pomidorų džemas, o kokteiliai gardinami mocarela, bazilikais, čili tinktūromis, aštriais pipiriukais ir t. t. Pasirodo, egzistuoja ir pomidoriniai negroniai, jau nekalbant apie įvairiausias Kruvinųjų Marijų interpretacijas. Pavyzdžiui, „Kruvinasis Juozapas“ („Bloody Joseph“), kur degtinę pakeičia škotiškas viskis, arba „Žalioji kruvinoji Marija“ („Green Bloody Marry“), kur įprastus pomidorus pakeičia tomadilai.

Visa šita kūryba mane įkvėpė ir aš nusprendžiau imtis darbo, o kadangi visus darbus atlieku sąžiningai ir iš širdies, tai ne išimtis buvo ir šis. Susidariau įdomiausių kokteilių receptų sąrašą ir su entuziazmu pranešiau Mariui, jog dabar turės testuoti pomidorinius kokteilius. Jis, aišku, sureagavo labai teigiamai, dar, matyt, nenumanydamas, jog jau pakliuvo į kitą pomidorinių kokteilių dimensiją.

Velnio tuzinas kokteilių

Visų pirma, visi šiti pomidoriniai kokteiliai mane privertė stipriai atnaujinti savo maisto atsargų asortimentą. Man teko pirkti čili pipiriukus, bazilikus, kalendras, salierus, imbierą, salierų druską ir druską „sal de gusano“, Wasabi ir lietuviškus krienus, baltą balzaminį actą, Worchester ir Tabasco padažus, džiovintas chipotle paprikytes, konservuotus svogūnėlius, alyvuoges ir kaparėlius, ir žinoma, pomidorus visuose savo pavidaluose – nuo kokteilinių iki paprastų, nuo sulčių iki tyrių, nes norėjau surasti tuos, kurie išties skanūs. Negana to, vien susipirkti produktus nepakako, nes visos šitos gėrybės dar turėjo pavirsti ypatingais ingredientais. Todėl vieną vakarą aš paskyriau jų gaminimui ir pasijutau kaip ragana, verdanti visokius neaiškius tirpalus ir tinktūras, o mano pagaminta produkcija atrodė va taip:

Kai viskas buvo paruošta, aš pradėjau savo eksperimentus, kurių metu iš viso pagaminau 13 skirtingų kokteilių su pomidorais. Nežinau, ar čia tas velnio tuzinas, ar kas, bet manęs neapleido jausmas, kad esu lydima kažkokio prakeiksmo, nes, turint omeny įdėtas pastangas, dauguma kokteilių mane stipriai nuvylė, o entuziazmas su kiekvienu įmantriu pomidorų kokteiliu vis labiau blėso... Tačiau, kaip jau ir esu sakiusi (vienas iš mano miksologijos credo): „Blogus kokteilių receptus norisi tobulinti ir taip gimsta nauji geri receptai.“ Taip įvyko ir šį kartą.

O kalbant apie nusivylimus, tai jų buvo ne vienas. Pavyzdžiui, nuotraukoje „Tomato Caprese“ kokteilis atrodė dieviškai! Įsivaizdavau, kad savo skoniu, sumaišius bazilikų sirupą, pomidorų vandenį, balzaminį actą ir kelis lašus druskos tirpalo,  jis primins itališkas salotas, o dar ta mocarelos skysčio puta! Tačiau realybėje gavosi kažkoks nesusipratimas, kuris skoniu visiškai neatitiko šito mano įsivaizdavimo, o ir mocarelos skystis neatliko savo funkcijos, nes išėjo ne puta, o visiškas šnipštas. Mintis ragaujant kokteilį „Zitalicus Al Pesto“, kuriam reikėjo skrudinti riešutus ir iš jų gaminti riešutų ir bazilikų sirupą, buvo viena – kam kažką daryti, jei galima nedaryti, ypač jei rezultatas nedžiugina. Panašiai kaip ir ragaujant „Bread con Tomatoes“, kuriam reikėjo skrudinti duoną, malti ją su pomidorais ir gaminti ypatingą mikstūrą, o taip pat čili tinktūrą, privertė susimąstyti, jog vietoj visos šitos mikstūros skaniau būtų tiesiog įpilti pomidorų sulčių.

Pirma mintis paragavus kokteilio „Drinko de Gallo“ buvo „fui, koks šlykštus“, o „Toh-may-toe, Toh-mah-toe“ gavosi kiek geresnis, kurį apibūdinom kaip „įdomus“ ir „pakenčiamas“. Į mano sąrašą pateko ir nealkoholinis kokteilis „The Early Girl’s Tea Party“, kuris iš tikrųjų man buvo vienas iš geresnių visame šitame eksperimente, bet ne tiek geras, kad dėl jo ateityje gaminčiau pomidorų ir arbatos miksą.

Tačiau bene labiausiai mane domino pomidoriniai negroniai, nes esu didelė negronių gerbėja. Pirmąjį „Bloody negroni“ receptą radau italų pomidorų konservų gamintojo puslapyje. Receptas praktiškai nesiskyrė nuo klasikinio negronio recepto (šiek tiek pakoreguotos proporcijos), tačiau esminis dalykas buvo pomidorų tyrės ir Angosturos biterių ledo gabalas, kuris tirpdamas po truputį keitė negronio skonį, kol galiausiai negronis nebepriminė negronio, bet labiau panašėjo į „Bloody Marry“. Ir jei pirma kokteilio dalis man buvo pakankamai skani, tai kuo toliau, tuo labiau jis darėsi neskanesnis, todėl viso jo taip ir neišgėriau. Buvo neskanu. Kitas, kiek subtilesnis negronio variantas, apie kurį perskaičiau CLASS žurnale teigė, jog pomidorinį kokteilį “Tomato Top negroni” išgauna infuzijos pagalba, užpildami pomidorų viršūnėles paprastu negroniu. Tada jį laiko parą arba dvi, kad negronis įgautų subtilų pomidorų poskonį. Aš savo negronį laikiau tris paras ir ilgiau, bet ypatingo skirtumo nepajaučiau arba jis buvo per daug subtilus mano pojūčiams. Kas vėlgi privertė susimąstyti, jog kam kažką daryti, jei galima nedaryti, o taip pat ir prieiti prie išvados, kad vis tik paprastas negronis yra geriau ir nereikia čia jo gadinti su pomidorais.

Visi šiti bandymai parodė, jog vis tik pomidorų sulčių šituose kokteiliuose niekas nepakeis, todėl aš grįžau prie tradicinės „kruvinųjų“ idėjos. Visai įdomus variantas pasirodė „Limantour Michelada TJ“, kuriame naudojamos meskalis, clamato sultys ir meksikietiškas lager alus. Bet tiesą sakant, man geriau būtų be meskalio, nes prie jo stipraus dūminio skonio aš vis dar nepriprantu. Visai gerą įspūdį paliko ir „Vampiro“ su tekila ir grenadinu, nes, mano manymu, šiek tiek subalansuoto saldumo šitam kokteiliui nekenkia. „Asian Mary“ patiko dėl Wasabio aštrumo ir imbiero kombinacijos, o „Cubanita“ buvo dar geriau nei „Azijietiška Marija“, nes buvo ir aštri, ir taip pat turėjo pakankamai pikantiškumo. Panašiai nuteikė ir „Red Snapper“, kuris praktiškai ir buvo „Kruvinoji Marija“ tik skyrėsi tuo, jog įprastai pilamą degtinę pakeitė džinas, taip pridėdamas savo skonio.

Išmoktos pamokos

Nepaisant visų nusivylimų, visas šitas eksperimentas mane išmokino keleto esminių dalykų, kurie buvo svarbūs kuriant naują receptą:

Pomidorų rūšis, nulemianti jų skonį, yra labai svarbu. O kadangi dauguma mūsų parduotuvėse randamų pomidorų yra praktiškai beskoniai, tai visi bandymai iš jų ką nors skanaus padaryti yra bergždžias reikalas. Taigi, reikia arba gauti labai skanių pomidorų, arba orientuotis į kokteilius su pomidorų sultimis.

Ne visos parduodamos pomidorų sultys yra skanios, todėl svarbu surasti tas, kurios patinka labiausiai. Mariui patiko „Heinz“ pomidorų sultys, o man jos patiko dėl to, jog parduodamos mažuose buteliukuose, nes tai ypač patogu darant kokteilius (nelieka likučių). Taip pat patiko ir kiek kitokios (ne visai pomidorų) sultys. Pavyzdžiui, pomidorų-moliuskų miksas „Clamato“ ir „Cido“ daržovių sultys.

Stipriojo alkoholio pasirinkimas taip pat svarbu ir, mano kuklia nuomone, nebūtinai viskas tinka. Romą ir tekilą vis tik palikčiau gaiviems vasaros kokteiliams, o viskį jaukiems rudeniniams kokteiliams. Atsimenu, kad kažkadas ragautas “Kruvinasis Juozapas” su viskiu manęs nesužavėjo. Man taip pat nepatiko ir meskalis, nes jis nustelbia visus kitus skonius. Savo receptui gaminti vis tik rinkčiausi degtinę, bet kokią nors šiek tiek įdomesnę, pavyzdžiui, su pipirais, citrinomis, kvapiąja stumbražole ar kt. O “Kruvinasis Marius” buvo daromas su ukrainietiška “Nemiroff” Honey Pepper , kuri buvo atsivežta iš pačios Ukrainos, kai joje dar nebuvo viso šito blogio…

Dar vienas vos ne egzistencinis klausimas buvo – pilti ar nepilti cukraus sirupo? Ir aš nusprendžiau, kad vis tik reikia, tačiau tuo pačiu reiktų pridėti ir citrinų sulčių, nes esmė yra subalansuoti saldų ir rūgštų skonius.

Actas šitam kokteiliui labai tinka, ypač balzaminis (aš rinkausi baltą).

Kaip parodė kiti receptai („Asian Mary“, „Cubanita“ ir „Red Snapper“) aštrumas šitam kokteiliui irgi labai tinka, todėl drąsiai galima naudoti čili pipirus, Tabasco padažą ar krienus. Vietoj Tabasco aš pasirinkau „gyvą“ produkciją – t. y. dėjau čili pipiriukų, o dėl krienų tikrai nesikuklinau kaip kad kiti receptai ir drąsiai dėjau šaukštelį su kaupu, nes mes, lietuviai, krienus mėgstam. Tik nukošiant reikia  nepamiršti naudoti sietelį, nes kitu atveju kokteilyje užsiliks smulkios krienų drožlės.

Salierai yra geriausi pomidorų draugai, todėl ne veltui šitą kokteilį mėgstama puošti saliero lazdele arba pagardinti salierų druska. Kaip ir su čili, aš vėlgi pirmenybę teikiau „gyvai“ produkcijai – t. y. sutryniau salierų gabaliukus. Skoniui paryškinti rinkausi ne salierų druską kaip kiti receptai, bet salierų biterius.

Mano manymu, pipirai ir druska šitam kokteiliui yra būtini! Skaniausi pipirai yra šviežiai malti, todėl jį gaminant, aš įmaliau jų iš malūnėlio, o druskos įbėriau žiupsnelį gerą (man skaniausia yra Maldono druska).

Taigi, visa šita išmintis sugulė į mano pomidorinio kokteilio receptą:

„Kruvinasis Marius“ („Bloody Marius“)

60 ml pikantiškos degtinės (su pipirais, citrinomis, kvapiąja stumbražole ar kt.)
10 ml citrinų sulčių
10 ml cukraus sirupo
10 ml balto balzaminio acto
150 ml pačių skaniausių pomidorų sulčių
2 šlakeliai salierų biterių (nebūtinai)
1/2 čili pipiro
1/3 saliero stiebelio
1 šaukštelis (su kaupu) krienų
Žiupsnelis druskos ir pipirų

Kokteilių plaktuvėje su grūstuve sutraiškiau čili pipirų bei salierų gabaliukus ir įdėjau krienų. Tada dėjau ledo ir pyliau degtinę, citrinų sultis, cukraus sirupą, actą ir pomidorų sultis. Galiausiai pašlaksčiau salierų biteriais, įbėriau druskos ir pipirų. Suplakiau visus ingredientus su ledu ir per sietelį nukošiu į aukštą taurę su ledu. Puošiau saliero lazdele ir čili pipiriuku. Ant viršaus dar pabarsčiau druskos ir pipirų.

P. S. Pabaigai reiktų pridurti, jog visi mano sukritikuoti receptai nusipelnė šiokio tokio atsiprašymo, nes, manau, kad jie buvo padaryti ne vietoje, ne laiku ir ne to žmogaus. Ne vietoje reiškia, jog jie turėtų būti daroma ne šitoje pasaulio dalyje, nes Lietuvoje skanių pomidorų neįmanoma gauti, nebent juos užsiaugini pats. O ne laiku reiškia, jog, deja, dabar (rudenį) jų užsiauginti neišeina. Viską apsunkino dar ir tai, kad miksologė, kuri šiuos kokteilius darė, tokio tipo kokteilių nemėgsta, kas labai trukdė juos objektyviai vertinti. Tačiau „Kruvinąjį Marių“ net ir aš mielai pagurkšnočiau, ypač jei ant stalo būtų keptos duonos arba picos. Skanaus!

Žinių sėmiausi ir receptus radau čia:

Asian Mary. Difford's Guide. https://www.diffordsguide.com/cocktails/recipe/110/asian-mary

Bloody negroni made with sieved tomatoes. Mutti.
https://mutti-parma.com/en/recipes/bloody-negroni/

Cubanita. Difford's Guide. https://www.diffordsguide.com/cocktails/recipe/498/cubanita

Difford, Simon. Bloody Mary cocktails – how to make & history. Difford's Guide. https://www.diffordsguide.com/encyclopedia/496/cocktails/bloody-mary-cocktails-how-to-make-and-history

Donvito, Francesco. Zitalicus Al Pesto. Punch magazine. https://punchdrink.com/recipes/zitalicus-al-pesto/

Hollinger, Jeff. Drinko de Gallo Cocktail. 2007. Imbibe magazine. https://imbibemagazine.com/recipe/drinko-de-gallo-cocktail/

Miller, Laurel. Elements: Tomatoes. 2023.  Imbibe magazine. https://imbibemagazine.com/elements-tomatoes/

Mortera, Jospeh. Limantour Michelada TJ. 2019. Imbibe magazine. https://imbibemagazine.com/recipe/limantour-michelada-tj

Red Snapper. Difford's Guide. https://www.diffordsguide.com/cocktails/recipe/1665/red-snapper

Reissmueller, Lydia. Toh-may-toe, Toh-mah-toe. 2011. Imbibe magazine. https://imbibemagazine.com/recipe/toh-may-toe-toh-mah-toe-recipe/

Schick, Morgan. The Early Girl’s Tea Party. 2016. Imbibe magazine. https://imbibemagazine.com/recipe/the-early-girls-tea-party/

Simpson, Jamie. Tomato Caprese Cocktail. 2022. Imbibe magazine. https://imbibemagazine.com/recipe/tomato-caprese-cocktail

Vampiro. Difford's Guide. https://www.diffordsguide.com/cocktails/recipe/2024/vampiro

Zielinski, Tyler. Techniques & trends… Tomato cocktails. 2023. CLASS magazine. https://classbarmag.com/news/fullstory.php/aid/1222/_Techniques_and_trends%3A_tomato_cocktails.html