Miksologijos atradimai: Sardžio malonumas 2.0

Kartais mėgstu pavartyti senas kokteilių knygas, bet dažniausiai ne tam, kad atrasčiau užmirštų receptų, bet dėl to, jog pačios knygos yra labai įdomios. Ten kartu su receptais galima rasti įvairių autoriaus minčių ir pamąstymų, to meto gyvenimo fragmentų aprašinėjimo, tostų suvestinių, vakaro žaidimų ir kt. įdomių dalykų. O šnekant apie receptus, tai didžioji dalis receptų yra gerai žinomi, aprašyti ir netgi patobulinti, prisitaikant prie šiandieninių tendencijų. Likusioji dalis - dažniausiai arba niekam tikę, arba nuviliantys. Pavyzdžiui, kažkada mano surastas "Guinness cooler", kur aromatizuotas vynas (arba vermutas) buvo maišomas su apelsinų bei kakavos likeriais ir "Guinness" alumi. Gan neįprastas receptas, todėl norėjosi išbandyti, bet, mano nuomone, gavosi kažkoks keistas marmalas...️

Tačiau, nepaisant visokių keistumų, kuriuos tos knygos talpina, manęs vis vien neapleido mintis, kad jose yra ir kažkas gero, bet užmiršto, arba kažkas, ką galima būtų patobulinti ir pritaikyti šiandienai. Su tokia mintim vieną nykų rudens vakarą ir prisėdau pavartyti kokios nors senos kokteilių knygos. Mano tikslas buvo surasti menkai žinomą kokteilio receptą ir prikelti jį naujam gyvenimui.

Holivudo kokteiliai

Tą vakarą mano dėmesį patraukė šita maža žavinga knygelė, pavadinimu „Hollywood Cocktails“↓, išleista 1933 m., kuri skelbėsi turinti daugiau nei 200 nuostabių kokteilių receptų.

1933 m. kokteilių knygos "Hollywood cocktails" viršelis

Pradžioje atrodė, kad nieko įdomaus ji negali pasiūlyti, nes ją vartant akį rėžė gerai žinomų klasikinių kokteilių gausa kaip, pavyzdžiui, "Dry martini", "French 75", "Corpse reviver", "Clover club", "Bronx", "Sazerac", "Sidecar" ir kt. Bet tuo pačiu pradėjo ryškėti ir tam tikros to meto tendencijos. Pavyzdžiui, sprendžiant iš receptų, tuo metu populiariausias alkoholinis gėrimas buvo džinas - ką aš apibendrinau kaip:

Postulatas Nr. 1: be džino nebūtų kokteilio

Po jo pagal populiarumą rikiavosi brendis, ir kiek mažiau populiaresnis - burbonas arba viskis. Tačiau nevengta viso šito gėrio pamaišyti ir tarpusavyje. Pavyzdžiui, maišyti džiną su brendžiu buvo gan įprasta praktika arba tiesiog:

Postulatas Nr. 2: džinas maišomas su viskuo, kas maišosi

Dar pastebėjau, jog tuo metu kokteiliai nepasižymėjo didele ingredientų gausa, o vermutas (tiek sausas, tiek saldus) buvo vienas esminių kokteilių ingredientų ir, matyt, mėgtas ne ką mažiau nei džinas.

Populiariausias likeris tuo metu buvo apelsinų arba orange curaçao, bet saikingai naudoti ir kiti, pavyzdžiui, Maraschino vyšnių, kakavos, anyžinis, mėtų ir kt.

Romas nebuvo populiarus alkoholinis gėrimas - kas yra gan įdomu, žinant kokio populiarumo jis sulaukė vėlesniais metais. Ironiška, kad tuo metu kokteilis, kuris vadinosi "Havana" neturėjo nė šlakelio romo. O jei kokteilis buvo su romu, tai dažniausiai jis eidavo poroje su džinu, nes žr. postulatą Nr. 1 ir Nr. 2 🙂

Dar mažiau populiarus alkoholinis gėrimas buvo degtinė, nes su ja buvo tik du receptai. Kaip ir galima buvo tikėtis vienas iš jų vadinosi "Russian cocktail", bet, laikantis to meto mados, jame degtinė buvo maišoma su džinu. O kitas kokteilis pagal receptą buvo dabar gerai žinomas "Aleksandras" ("Alexander"), tačiau tą galėjai pasakyt tik pažiūrėjęs į sudėtį, nes knygoje jis buvo pavadintas "Santa Barbara cocktail" 🤷‍♀️

Tekila tuo metu turbūt buvo visiškas nesusipratimas, nes knygelėje buvo tik vienas kokteilis "The sunrise cocktail", kuris neabejotinai buvo dabar gerai žinomo kokteilio "Tequila sunrise" prototipas.

To vienintelio beieškant

Bet nepaisant visų to meto ypatumų, mano tikslas buvo surasti kokteilį negirdėtu pavadinimu, kurio receptas nebūtų labai keistas šiems laikams, bet pakankamai įdomus, kad norėtųsi išbandyti. Taip mano dėmesį patraukė kokteilis pavadinimu "Sardi's delight"↓, kurio aš nebuvau girdėjusi, o receptas patiko dėl to, jog jame buvo naudotas pasiflorų sirupas - kas nėra tipinis ingredientas džino kokteiliuose, o labiau įprastas kokteiliuose su romu. Taip pat kaip ir žaliųjų citrinų sultys, kurios yra dažnesnės romo, bet ne džino palydovės. Tačiau šiuo atveju nusprendžiau išlaikyti to meto dvasią ir nenaudoti romo, bet pabandyti paeksperimentuoti būtent su džinu.

Originalus "Sardi's delight" kokteilio receptas knygoje "Hollywood cocktails" (1933 m.)

Dažnai su senais receptais kyla visokių keblumų, tai ne išimtis buvo ir šis, nes originalus "Sardi's delight" receptas nurodė, jog džino proporcija turėtų būti "1 good drink". Skirtingai nuo recepto autoriaus, kuris neabejotinai žinojo, kas yra "1 good drink Gin", man tokia proporcija buvo mistika. Bet manyčiau, jog remiantis recepto logika, kur sirupo yra 1/4 uncijos (t. y. 7.5 ml) ir citrinų sulčių 1/8 uncijos (t. y. 3.75 ml), džino kiekis, tikriausiai, galėjo būti 1 uncija (t. y. 30 ml). Taigi, originalus receptas tikriausiai buvo toks:

„Sardžio malonumas“ („Sardi‘s delight“) (originalus receptas)

30 ml džino
7.5 ml pasiflorų sirupo
3.75 ml žaliųjų citrinų sulčių
Šlakeliai absento ir granatų sirupo (grenadino)
Šlakelis Angosturos biterių

Suplakti visus ingredientus su ledu ir nukošti į atšaldytą kokteilio taurę.

Kas buvo tas Sardis?

Beje, kas nežinoma man nebūtinai yra nežinoma kitiems. Bandydama ieškoti informacijos apie šį kokteilį internete, aptikau du kitus panašius receptus, kurie vadinosi "Sardi's delight", ir labai tikėtina, kad jų kilmė vienoda. Vieną iš jų radau internetinėje svetainėje "Mixology.Recipes", kuri skelbiasi esanti didžiausia kokteilių receptų duomenų bazė internete. Kitą variantą suradau tinklaraštyje "cocktail ~~virgin~~ slut", kurio kūrėja neabejotinai turi gerą humoro jausmą. Ten pat radau ir šiek tiek daugiau informacijos apie šį kokteilį, nes autorė teigė, jog jos darytas receptas buvo surastas kitoje senoje kokteilių knygoje "World Drinks and How to Mix Them" (perspausdintoje 1934 m.)↓.

"Sardžio malonumo" receptas Hon. WM. T. Boothby "World Drinks and How to Mix Them" knygoje (1934 m.)

Įdomu tai, kad originalioje Hon. WM. T. Boothby knygoje, kuri buvo išleista 1904 m., Sardžio kokteilio dar nebuvo - kas liudija, jog šis receptas atsirado XX a. 3 deš. ir išties yra originalus to meto kokteilis, alsuojantis šlovingojo Hollywoodo laikų dvasia. Tą patvirtina ir cocktail ~~virgin~~ slut, teigdama, jog gėrimas buvo išrastas Vincento Sardi restorane Niujorke, kuris buvo įkurtas 1927 m., ir kuris buvo pagrindinė Brodvėjaus aktorių susitikimo vieta. Beje, restoranas "Sardi's" Niujorke veikia iki šiol!

Informacija apie "Sardi's" restoraną iš Google Maps

Ir nors visa šita informacija man buvo įdomi ir vertinga, tačiau tuo pačiu įvedė ir šiokios tokios sumaišties mano miksologijos procese, nes visi trys rasti receptai vienas nuo kito šiek tiek skyrėsi. Pavyzdžiui, vienur buvo naudojamos citrinų, kitur - žaliųjų citrinų sultys, taip pat skyrėsi ir naudojamo džino kiekis (nuo 45 ml iki 22.5 ml), o vietoj pasiflorų sirupo kai kur buvo siūloma naudoti jų sultis.

Kūrybinis procesas

Aš nusprendžiau pradėti nuo savo surasto originalaus recepto, nes ten numatytas džino kiekis (30 ml) buvo logiškiausias (t. y. buvo per vidurį tarp siūlomų kraštutinumų), o žaliųjų citrinų sultys, mano nuomone, buvo kur kas įdomesnis pasirinkimas nei įprastos citrinų. Taigi, man beliko apsispręsti tik dėl pasiflorų sirupo ar jų sulčių pasirinkimo. Eksperimento metu išbandžiau tris kokteilio versijas, kurios skyrėsi viena nuo kitos skoniu, spalva ir kiekiu.

Miksologijos eksperimentas: trys "Sardžio malonumo" versijos

Originalus kokteilio receptas (nuotraukoje kairėje) pasirodė esantis pakankamai skanus. Jis man priminė pasiflorinį martinį - buvo sausas, saldus, stiprus ir kvapnus (dėl džino). Kadangi aš nesu didelė martinių gerbėja, tai, mano nuomone, kokteilį reikėjo "pailginti".

Antroji mano versija buvo su daugiau pasiflorų sirupo ir daugiau rūgštumo, bet atitinkamai ir šiek tiek daugiau džino. Šitas receptas buvo irgi visai nieko - kiek saldesnis, ne toks stiprus, bet ir ne toks kvapnus, nes labiau jautėsi pasifloros, o džinas užsislopino. Tai reiškė, jog man pavyko pajudėti iš martinio "teritorijos", bet dar jam kažko trūko...

Labiausiai pavykęs "Sardžio malonumo" variantas

Trečiajame variante nusprendžiau pažaboti esamą saldumą, todėl sumažinau grenadino ir absento iki vieno šlakelio, bet dėl rūgštumo pridėjau šiek tiek pasifloros vaisiaus minkštimo, kas taip pat labai gražiai paryškino pasiflorinę kokteilio pusę. Tuo pačiu dar labiau padidinau džino kiekį ir pabandžiau viską subalansuoti su daugiau Angosturos biterių. Voilà! Man pavyko!

Galutinis variantas gavosi pakankamai gaivus ir skanus kokteilis, turintis gerai subalansuotą vaisių ir citrusinių skonių derinį. Man jis dar yra įdomus ir tuo, kad jį sunku kategorizuoti, nes jis tarsi apjungia egzotiško Tiki ir klasikinio džino kokteilio principus. Dėl visa ko dar išbandžiau sirupą pakeisti pasiflorų likeriu - kas irgi pasiteisino, bet, aišku, kokteilis tapo šiek tiek stipresnis ir gal kiek mažiau saldesnis (savo recepte palikau abu pasirinkimus):

"Sardžio malonumas 2.0" (mano receptas)

60 ml džino
30 ml pasiflorų sirupo arba likerio
15 ml žaliųjų citrinų sulčių
0,5 pasifloros vaisiaus minkštimo
Po šlakelį absento ir granatų sirupo (grenadino)
2 šlakeliai Angosturos biterių

Suplakiau visus ingredientus su ledu, nukošiau į atšaldytą kokteilio taurę (naudojau ir sietelį, kad į gėrimą nepatektų pasifloros kauliukų). Puošiau žaliosios citrinos žievele.